#72📈Apie ateitį, už kurią statome arba kas yra prognozių rinkos?
Nuo kada pradėjom viską iš eilės prognozuoti, matuoti laiką linijiniu supratimu, kada verta sakyti „ne“ ir kiti atsakymai.
Labas,
2026-ieji prasidėjo nauju etapu – tapau tėčiu!
Jei dar neskaitei, parašiau labai nuoširdų tekstą apie gimdymą iš tėvo perspektyvos, jau sulaukusį daugiau nei 3.5k patiktukų. Kviečiu bent dalele pergyventi tai kartu :).
Daug dalykų naujai tenka patirti, prioritetus persidėlioti, kada nors apie tai papasakosiu plačiau. O kol kas mėgaujuosi nuostabiu laiku!
Žinoma, nepamirštu ir tavęs, mielas skaitytojau, tad serviruoju ir naują GenZ naujienlaiškio straipsnį.
Smagaus skaitymo!
„Pasaulį regime ne tokį, koks jis yra, bet tokį, kokie esame mes patys.“
― Anaïs Nin
🚀Apie ateitį, už kurią statome arba kas yra prognozių rinkos?
Kiekviena epocha turėjo ir turi savą būdą aiškinti pasaulį. Anksčiau tikėjome progresu, vėliau – interpretacijomis, o šiandien vis labiau pereiname prie prognozių rinkos.
Kas ta prognozių rinka? Tai tokia rinka, kurioje žmonės stato pinigus už būsimų įvykių baigtis, pavyzdžiui, kainas, pajamas ar kitus, dar nežinomus rezultatus. Rinkos kainos parodo, kas dalyviai kolektyviai mano, kad greičiausiai įvyks. Teisingai prognozavę užsidirba, kai įvykis pasitvirtina, panašiai, kaip lažybų punktuose.
Prognozių rinkos nėra tik technologinė mada, bet labai tiksliai atitinka dabartinių laikų aktualijas ir net parodo kultūrinį poslinkį. Per prognozes visuomenė pradeda suvokti realybę ir aiškinasi, kaip veikti dirbtinio intelekto amžiuje.
Prognozė prilygsta ir modernizmui, ir postmodernizmui, kaip naujas būdas suprasti pasaulį. Jei modernizmas ir postmodernizmas formavo tai, kaip mąstėme apie meną, verslą ir valstybę, tai dabar tai atlieka prognozė.
Modernizmas vs. postmodernizmas vs. prognozė
Modernizmas buvo mąstymas, kai buvo tikima, kad pasaulis yra tvarkingas ir suprantamas. Buvo manoma, kad šalys, mokslas ir sistemos veikia kaip didelės mašinos, sudėtos iš dalių. Jei supranti dalis, tai supranti viską.
Vėliau atsirado postmodernizmas, kaip reakcija į šį požiūrį. Jis sakė, kad svarbu ne pats dalykas, o tai, kaip jis parodomas, nes tas pats dalykas skirtingiems žmonėms gali atrodyti vis kitaip. Todėl tapo svarbu pateikimas, įvaizdis ir forma, tarkim, kaip ir versle dažnai svarbiau ne tai, ką įmonė iš tikrųjų daro, o kaip ji save pristato per prekės ženklą, dizainą, istoriją…
Taigi, modernizmo laikais žmonės galvojo, kad pažanga vyksta savaime, o postmodernizmo laikais kilo idėja, kad nauji dalykai atsiranda tada, kai žmonės rizikuoja. Šitaip pradėjo veikti startuoliai, su daug bandymų, daug nesėkmių ir keliais laimėjimais.
O dabar viskas verčiasi aukštyn kojomis dar kartą. Nebekalbame tiek daug apie pažangą ar naujus išradimus, nes prognozės epochoje svarbiausia tampa ne kas sukuriama, o kada prie to prisijungi – ar spėjai įšokti į jau važiuojantį traukinį? Kaip ir dirbtinio intelekto tendencijose jau ne vienus metus kalbama, kad sėkmingi bus tie verslai, kurie laiku pastebės tai, ką kiti dar praleidžia pro akis.
Pradžia ar pabaiga?
Kiekvienoje epochoje sunku suprasti, ar matom kažko pradžią, ar pabaigą. Dažnai tai, ką laikome ateitimi, iš tikrųjų yra senos sistemos galutinė versija prieš jos išnykimą. Kaip ir daugelis ankstyvųjų dirbtinio intelekto artefaktų atrodo kaip revoliucijos, bet vėliau jie bus prisimenami tiesiog kaip paskutinė seno mąstymo forma.
Panašiai vyksta ir mene. Dirbtinio intelekto kuriamas menas atrodo novatoriškas, bet greičiausiai jis bus prisimenamas kaip paskutinis seno stiliaus etapas. Tikrai nauja šiais laikais būna tada, kai žmonės spėja ir rizikuoja. Kai kažkas pataiko labai tiksliai arba labai suklysta.
Rinkos veikia taip, kad mes spėjam, kas bus sėkminga ir ten nukreipiam savo piniginės turinį bei dėmesį. Su prognozių rinkom tai labai paprasta, nes galima statyti už tai, kas, atrodo, kad įvyks. Tada pasiteisinusios prognozės ir indikuoja pažangą.
Prognozės padeda paleisti jausmą, kad viskas yra beprasmiška, nes galim įsivaizduoti, kad prisidedam prie pasaulio supratimo dalijantis tuo, ką žinom ir kuo tikim.
Prognozės šiandien
Dabar prognozės pasidarė labai svarbios mūsų kultūroje. Spėjam ne tik apie pinigus ar akcijas, bet ir apie beveik viską kasdienybėje. Akcijos, sporto lažybos, internetiniai juokeliai, namų pirkimas ir pardavimas – visur kartojasi ta pati mintis, kad jei atspėsi teisingai, tau pasiseks. Toks jausmas, kad mūsų dėmesys ir pinigai gali būti panaudoti geriau, jei pasirinksime tinkamą momentą.
Net tie patys socialiniai tinklai yra ne kas kitas, o prognozių rinka. Pažiūrėti, kiek žmonių paspaudė širdutę ant įrašo, kiek draugų šįkart pakomentuos ir pan.
Dėl to kiekvienas mūsų veiksmas tampa savotišku spėjimu apie ateitį. Ne tik galvojam, kas nutiks, bet savo veiksmais patys tą ateitį formuojam.
Dabar svarbus tapo net laukimas. Susidarančios eilės, riboti prekių leidimai ir, pasirodo, laukimas nebėra problema, o dalis patirties. Čia kaip žaidimuose, svarbu ne tik laimėti, bet ir pats kelias iki to – apie „norą jausti, net jei tai nemalonu“.
Prognozių meme’ai
Prognozės turi ir savo vizualinę kalbą. Apie 2010-uosius, ypač per rinkimus ar sporto varžybas, pradėjo plisti grafikai, rodantys, kaip laikui bėgant keičiasi tikimybės – kas turėjo nutikti ir kas nutiko iš tikrųjų. Tokiuose grafikuose buvo galima matyti visą dramą, nuo staigaus grafiko kritimo, netikėto sugrįžimo iki silpnesniojo pergalės. Dėl to šie grafikai tapo savotiškais meme’ais.
Ilgą laiką tokios prognozių istorijos egzistavo tik politikoje, sporte ar finansuose, nes šiose srityse prognozės buvo aiškiai apibrėžtos ir plačiai priimtos. Vėliau ši riba dingo, nes, pasirodo, jei galima aiškiai suformuluoti klausimą ir jo baigtį, galima sukurti ir prognozės grafiką apie bet ką.
Prognozės prieinamos visiems
Kiekvienas laikotarpis turi ir savo svarbų finansinio matavimo įrankį. Anksčiau tai buvo patentai, kurie rodė, kas yra išradimas. Dabar su prognozėm, jei manai, kad supranti ateitį, reikia parodyti tai veiksmais, o ne tik žodžiais.
Geriausia tai, kad prognozės prieinamos visiems, o ne tik mokslininkams ar didelėms įmonėms. Kiekvienas gali prisidėti tuo, ką žino.
Ateityje, kaip jau ir dabar, įvairios technologinės mašinos atliks didžiausius darbus, bet gi ir žmonės nori jaustis reikalingi. Prognozės būtent tai leidžia daryti, nes tada gali jausti, kad tavo sprendimai yra svarbūs.
Taigi, kitas žingsnis dabar, kurį reikia daryti, tai padėti kurti tvarką pasaulyje dalijantis informacija. Tada ir prognozuoti ateitį bus lengviau!
💭…ir kita
5 turinio temos, kurios buvo aktualiausios 2025 metais: 2025-ieji parodė, kad svarbiausi tampa ne prekių ženklai, o žmonės, nes gyvename laikais, kurie yra apie individus. Geriausia buvo užimti aiškią nišą, suprasti savo auditorijos „kodėl“ ir kurti ne tik produktus, bet ir istorijas. Dirbtinis intelektas sustiprino išskirtinius kūrėjus, o visi, kas neįdomūs, išnyko masinės, dėmesio stokojančios rinkos fone. 2026-ieji, spėjama, bus labai panašūs.
Laikas kaip linija: Dabar normalu galvoti, kad laikas yra lyg linija, kur praeitis stovi už nugaros, ateitis – priekyje, o mes esame dabartyje. Įdomu, kad tokia idėja iš tikro įsitvirtino tik XVIII–XIX a.! Anksčiau buvo galvota, kad laikas yra ciklinis, todėl ir kelionės laiku atrodė įmanomos.
„Ne“ yra geriau nei „gal“: Kiek kartų esi atsakęs į kvietimą „gal“, „reikia pagalvoti“, „dar nežinau, bet turėsiu omeny“, nors iš tikro jau tada žinojai, kad nedalyvausi? Daugelis mano, kad „galbūt“ skamba mandagiau nei „ne“, tačiau tyrimai rodo, kad kviečiantiesiems tai kelia daugiau streso nei paprastas „ne“. „Galbūt“ sakai, nes nori pasilikti atviras galimybes ir galvoji, neįžeisi kito atsisakydamas pasiūlymo, bet geriau iškart rėžk aiškų „taip“ arba „ne“ ir abiem bus mažiau galvos skausmo.
Dirbtinis intelektas keičia startuolių struktūras: Dabar svarbiau ne komandos dydis, o jos greitis, lankstumas ir tai, kiek daug gali nuveikti vienas varžtelis su technologijų (t.y. DI) pagalba. Kadangi organizacijos plokštėja, o už pareigybes svarbesni tampa rezultatai, geriausiai važiuoja tie startuoliai, kurie nuo pradžių projektuoja įmonę aplink DI, turi aiškią viziją ir dar nuolatinį judėjimą pirmyn.
Skaniausių blynų Užgavėnių proga linkėdamas,
Antanas Bernatonis