#71🧪Kai gyvenimas virsta nuolatiniu savikontrolės eksperimentu
Nuo dienoraščių iki Notion. Kaip teisingai žiūrėti į agentinį AI? Saugus naudojimasis AI. Mikro pamainos ir mikro pensijos.
🗞️Šiandien skaityk:
🚀Karalienė Viktorija ir pirmieji „habit tracker’iai“
🔎Kodėl pasaulis tapo toks negražus?
💭Didžiausia klaida su agentiniu AI yra taikyti jį senai darbo logikai
📽️Kaip naudotis DI saugiai?
🧠Darbas pagal gyvenimą, o ne gyvenimas pagal darbą
Labas!
Kol su Why AI vedėm paskutinius sezono mokymus, o dar ir įrankį AI saugumui užtikrinti pasileidom, nepamirštu sugrįžti pasikalbėti apie mintis, kurios pastaruoju metu įkvėpė, naujienas, kurios įtraukė ir technologines idėjas, kurios vertė susimąstyti.
Smagaus skaitymo!
„Vaistas nuo nuobodulio – smalsumas. Nuo smalsumo vaistų nėra.“
― Dorothy Parker
TIKRA
🚀Karalienė Viktorija ir pirmieji „habit tracker’iai“
Pasižiūri į savo Apple Watch’ą, o ten tik 2 247 žingsniai, nes viso labo ėjai nuo automobilio iki ofiso durų, vandens pakankamai neišgerta, meditacija pakeista Instagram’o scroll’inimu, o miegas – dar viena Netflix’o serija.
Skamba pažįstamai? Sveikas atvykęs į savikontrolės ir savianalizės amžių. Gali atrodyti, kad tokia manija būti tobuliems yra šių laikų išmislas, bet ne, pasirodo, jau XIX amžiuje Viktorijos laikų britai buvo apsėsti savęs stebėjimu ir bandymu būti kuo geresnėmis savo versijomis.
Viktorijos laikų „habit tracker’iai“
Seniai seniai, prieš išmaniuosius laikrodžius ir Notion’us, žmonės rašė viską ranka į dienoraščius. Nuo menkniekių, iki svarbių dalykų, pavyzdžiui, ką valgė, ką skaitė, kiek kartų meldėsi ir ką blogo padarė.
Galiausiai, pamatęs paklausą, 1812 m. Londono raštinės prekeivis John’as Letts’as pradėjo pardavinėti spausdintus dienoraščius, tokią, galima sakyti pirmąją popierinę Google Calendar versiją. Vidurinės klasės darbininkai, dvasininkai ir mokytojai juose dienas planavo kas valandą. Taigi, jau tais metais produktyvumas ir jo sekimas buvo reikšmingas.
Neabejotinai, prie poreikio būti itin produktyviais prisidėjo ir tai, kad tuo metu tingėjimas buvo moralinė yda. Samuel’io Smiles’o knyga „Self-Help“ (1859) tapo Viktorijos laikų „Atomic Habits“ ir teigė, kad sėkmė priklauso nuo sunkaus darbo ir gerų įpročių.
Vėliau pramonės revoliucija viską aplink pagreitino, atsirado traukiniai, laikrodžiai, telegrafai, fabrikai. Žmonės pirmą kartą galėjo tiksliai matuoti, kiek produktyvūs jie yra. Karalienė Viktorija net užsirašydavo, kada tiksliai kėlėsi, valgė ir ėjo miegoti. Kiti, pavyzdžiui, politikas William’as Gladstone’as, savo dienoraščiuose koduodavo nuodėmes graikų raidėmis.
Visi siekė savitvardos, tobulumo, progreso. Kaip ir dabar – grind’int. Rezultatas? Nuolatinis nerimas.
Kas pasikeitė?
Praėjus pusantro šimtmečio esmė ta pati. Tik dabar vietoj ranka rašytų užrašų – duomenys Notes app’e, vietoj dienoraščio – socialiniai tinklai, o vietoj kaltės prieš aukščiausiąjį – kaltė prieš Apple Health.
Ai, ir įsivaizduojam, kad žinom jau daug apie mokslą lyginant su tais laikais. Įdomu, ar po 100 metų ir į mus taip žiūrės?
Mūsų gyvenimai tapo viešais dienoraščiais. Mes dalijamės savo įpročiais, pietų meniu ir bėgimo rekordais su visu pasauliu. Technologijos tik dar labiau sustiprino troškimą būti geresniais, efektyvesniais, tobulesniais.
Viktorijos laikų žmonės tikėjo, kad kruopšti savistaba veda į moralinį tobulumą. Mes tikime, kad programėlės gali padėti mums to pasiekti. Tik, ar tikrai tobulėjame, ar tiesiog išradome naujų būdų save kritikuoti?
💡GenZ įdomybės💡
📅 Šią dieną: 1888 m. gruodžio 23 d. menininkas Vincentas van Gogas nusipjovė savo kairiąją ausį.
🔎 Ką žiūrėti: Kodėl pasaulis tapo toks negražus? Apie tai, kaip pradėjom paprastus miesto objektus kurti tik dėl jų praktinės paskirties.
🤖 AI: Apie AI meną ir kokių jausmų jis (ne)kelia.
📰 Naujienos: 10 grafikų, vaizduojančių, kaip pasaulis šiais laikais keičiasi. Nuo AI iki Labubu.
⭐ Random: Realaus laiko asteroidų simuliatorius. Pasižiūrėk, kas būtų, paleidus vienokį ar kitokį asteroidą į žemę.
ŽVILGSNIS
💭Didžiausia klaida su agentiniu AI yra taikyti jį senai darbo logikai
XIX amžiuje vandens kanalai buvo pažangos simbolis, nes jungė miestus, mažino sąnaudas, leido prekėms judėti greičiau. Kol neatsirado geležinkeliai… Tada, kad traukiniai važiuotų saugiai, reikėjo suvienodinti laiką ir taip gimė laiko juostos. Tai nebuvo tik techninis sprendimas, labiau nauja koordinacijos sistema, kuri leido prekybai ir finansams veikti tikruoju laiku.
Kanalai taupė laiką, geležinkeliai kūrė sistemas, bet prie ko čia agentinis dirbtinis intelektas?
Agentinis dirbtinis intelektas (Agentic AI) šiandien stovi ant tokio paties slenksčio. Daugelis jį mato tik kaip dar vieną automatizacijos bangą, pažangesnį darbuotoją-robotą, kuris gali atlikti užduotis greičiau ir pigiau, bet čia tik vienpusis požiūris. Tokia perspektyva leidžia matyti tik paviršių, procesų spartinimą, bet ne struktūrų transformaciją.
Tikrasis agentinio AI potencialas slypi ne automatizacijoje, o koordinacijoje. Ne apie tai, kaip sutaupyti darbo laiką, o apie tai, kaip pakeisti pačią darbo logiką. Kai agentai suvokia kontekstą, bendrauja ir sprendžia kartu, darbo srautus galima ne tik optimizuoti, bet ir išvis panaikinti.
Tą pačią klaidą kadaise darė daugelis įmonių, į lean ar cloud žiūrėdamos tik kaip į taupymo priemonę. Toyota suprato, kad lean ne apie kaštus, o apie tinklą, kuriame tiekėjai, komandos ir sprendimai juda sinchroniškai. Tą patį turi suprasti ir dirbantys su agentiniu AI.
Taigi, didžiausias pavojus yra matyti AI tik kaip efektyvumo įrankį, nes iš tikro tai valdymo architektūra, kurioje svarbiausias ne greitis, o taisyklės, standartai ir gebėjimas koordinuoti veiksmus. Blogai valdomi agentai kuria chaosą, o gerai valdomi suteikia pranašumą.
Galų gale, viskas paprasta – galima arba toliau kasti kanalus, džiaugiantis mažesnėmis sąnaudomis, arba statyti iškart geležinkelius – sistemas, kurios sujungia viską į vieną judėjimą. Agentinis AI ne dar vienas automatinis įrankis, o, apskritai, būdas mąstyti apie darbą, organizaciją ir sprendimus.
AI ĮRANKIAI
📽️Kaip naudotis DI saugiai?
Dauguma žinom, kad DI naudoti reikia atsargiai, ypač, jei tai liečia įmonės duomenis. Tik, klausimas – KAIP užkirsti kelią duomenų nutekėjimui naudojantis dirbtinio intelekto programomis?
Spręsdami saugumo spragas pristatom The Safe AI – naršyklėje veikiantį sprendimą, kuris atpažįsta jautrius duomenis užklausose naudojant skirtingus DI įrankius. Jis automatiškai duomenis anonimizuoja nesugadinant užklausos. Tokiu būdu gali atsakingai naudoti ChatGPT, Gemini, Claude, Copilot ar kitus įrankius.
Instaliuoti įrankį trunka tik 30 sekundžių, kaip plėtinį naršyklėje ir tai gali pasidaryti visiškai nemokamai asmeniniam naudojimui!
Jei nori The Safe AI įdiegti visai komandai ir gauti daugiau funkcijų – susisiek su manim antanas@whyai.lt.
POŽIŪRIS
🧠Darbas pagal gyvenimą, o ne gyvenimas pagal darbą
Jei ir taip jau įprasta manyti, kad Gen Z svarbos centre yra jie patys, tai šįkart jie dar kartą pritaiko pasaulį sau. Dirbti nuo 8 iki 17, sakoma, jau praeitis. Vietoj to, dirbti protingai yra geriau nei dirbti iki išsekimo. Gen Z atmeta įsitikinimą, kad perdegimas yra garbės reikalas ir renkasi manyti, kad darbas turi derintis prie gyvenimo, o ne atvirkščiai.
Todėl atsirado naujas darbo būdas – mikro pamainos (microshifting). Tai trumpesni, lankstūs darbo etapai, kurių kiekvienas trunka iki šešių valandų. Darbas prisitaiko prie žmogaus ritmo, o ne prie ofiso laikrodžio. Tyrimai rodo, kad tokios mikro pertraukos ir mikro pamainos ne mažina produktyvumą, o jį didina. Tada žmonės labiau įsitraukia, mažiau pavargsta, o darbo rezultatai gerėja. Pripažinkim, kam lengva išsėdėti toje pačioje kėdėje 8 val., vos su viena pietų pertrauka, kurios metu ir tai, pokalbiai prie kotletų vis tiek sukasi apie tuoj prasidėsiantį meet’ą.
Mikro pamainininkas gali dirbti keturias valandas ryte, tada nubėgti į grožio saloną arba pasikeisti padangas, ramiai papietauti, šunį pavedžioti ir grįžti prie darbo vakare.
Nors Mikro pamainos ypač populiarios tarp tų, kurie augina vaikus ar rūpinasi artimaisiais, daugiau nei pusė mikro pamainų mėgėjų yra Gen Z. Be to, 63% jų dirbtinį intelektą laiko pagalbininku, o ne grėsme.
Be abejo, vien panorėti taip dirbti neužtenka – dar ir bosas (jei toks yra) turi išleisti ir žinoti tavo grafiką. Dėl to svarbu aiškiai komunikuoti, kada esi pasiekiamas, atlikti svarbiausius darbus tuo metu, kai esi produktyviausias ir naudoti planavimo įrankius. Darbdaviams tai galimybė turėti laimingesnes, efektyvesnes komandas, bet tik tada, kai yra aiški struktūra, nustatytos bendros valandos susitikimams ir reguliarūs pokalbiai apie darbo krūvį.
Mikro pamainos nereiškia, kad reikia dirbti mažiau (deja), bet tiesiog pagerinti darbų kokybę, suteikiant didesnę laisvę darbuotojams. Įmonės, kurios priima šį modelį yra patrauklesnės darbuotojams, nes lankstumas, balansas ir sveikas produktyvumas yra naujos siekiamybės. Darbas yra ne apie daugiau valandų, praleistų dirbant, o daugiau gyvenimo per valandas.
Beje, tarp Gen Z populiarėja ir toks reikalas, kaip mikro pensijos (microretirement). Tai trumpos pertraukos tarp darbų, kai vietoj perdegimo renkamasi vykti, tarkim, 3 mėn. į Tailandą, kažkur pailsėti ar užsiimti saviugda. Tai padeda išlaikyti gyvenimo balansą ir sveikesnį požiūrį į darbą.
Kol esame laimingi ir vis tiek nudirbame darbus, tebūnie mikro pamainos! Kad tik ne mikro atlyginimai…
MEME
Jaukiausių švenčių linkėdamas,
Antanas Bernatonis