#69📖Ar AI daro mus kvailais?
Kodėl žmonija vis dar egzistuoja? Kognityvinio taupumo įpročiai naudojant AI. Kur leidžiame laiką internete?
🗞️Šiandien skaityk:
🚀Kaip žmonija vos neišnyko
🔎Filmas A.I. Artificial Intelligence
💭Ar AI daro mus kvailais?
📽️Kaip kurti el. prekybos svetaines paprasčiau?
🧠Kiek laiko praleidžiame internete?
Labas!
Nori naujienų?
Praeitą savaitgalį susituokiau! Sunku patikėti, bet esu be galo laimingas ir siunčiu tau linkėjimus iš Toskanos Italijoje, kur su savo nuostabia žmona (reikės įprasti tai sakyti :D) pradedame medaus gyvenimą medaus mėnesiu ;)
P.S. Primenu, kad lapkričio 3d. turėsime atviruosius mokymus pažengusiems.
Šiemet atvirųjų – kur kas mažiau, nes pavargau, tad suskubk registruotis (į paskutinius bilietai buvo išparduoti greičiau nei per savaitę) :)
„Žinios – tai faktų kaupimas, o išmintis – gebėjimas juos supaprastinti.“
― Martin H. Fischer
TIKRA
🚀Kaip žmonija vos neišnyko
Šiandien, atrodo, ir taip aišku, kad ne kas kitas, o žmonės valdo pasaulį. Miestai, technologijos – viskas tik įrodo mūsų dominavimą. Visgi, prieš dešimtis tūkstančių metų niekas negalėjo garantuoti, kad Homo sapiens išvis išliks.
Mūsų protėviai dalinosi planeta su neandertaliečiais, denisoviečiais (čia tokie irgi priešistoriniai hominidai, kurių palaikai rasti Sibire) ir kitomis žmonių rūšimis. Jie buvo rimti konkurentai, prisitaikę prie klimato, stiprūs, gebantys išgyventi atšiauriausiomis sąlygomis. Kartais mes su jais susikirsdavome, o kartais susimaišydavome. Nedidelė jų genetinio paveldo dalis tebėra ir šiandien mūsų kraujyje.
Genetikos tyrimai atskleidžia netikėtą tiesą - pasirodo, tam tikru metu žmonių planetoje buvo tiek mažai, kad mus būtų galima sutalpinti į nedidelį miestelį. Skaičiai svyruoja, bet kalbama apie vos 1 300 individų. Tai čia maždaug tiek, kiek dabar gyvena Žagarėj. Viena ilgesnė sausra ar epidemija galėjo užbaigti mūsų istoriją.
Taip gavosi dalinai dėl to, kad nors iš Afrikos iškeliavusios žmonių grupės bangomis plito per Aziją ir Europą, tačiau daugelis jų ilgainiui išnyko. Bendruomenės pradingo, kultūros nutrūko, o genetinės linijos nepaliko palikuonių. Tik kelios grupės sugebėjo prisitaikyti ir perduoti gyvybę toliau.
Kodėl išlikome?
Atsakymų yra keli. Pirma, žmonės gebėjo bendradarbiauti plačiau nei tik su savo gimine – keistis žiniomis, įrankiais, palaikyti vieni kitus. Antra, genetinė įvairovė, paveldėta iš kitų žmonių rūšių, suteikė atsparumo ligoms bei prisitaikymo pranašumų. Trečia, mes gebėjome prisitaikyti – mokėjome persikelti, keisti gyvenimo būdą ir išnaudoti įvairias gautas aplinkos galimybes.
Taigi, mūsų, kaip žmonijos pergalė yra ilga istorija, kur susiduria sėkmės ir nesėkmės, praradimai ir atsitiktinumai. Tikrai buvome arti išnykimo ribos, bet kažkokiu būdu išgyvenome. Cheers to that!
💡GenZ įdomybės💡
📅 Šią dieną: 2008 m. spalio 7 d. oficialiai pristatyta muzikos transliavimo platforma Spotify, kuri netrukus tapo viena didžiausių pasaulinių skaitmeninės muzikos platformų.
🔎 Ką žiūrėti: Filmas A.I. Artificial Intelligence – distopinė istorija apie tai, kas nutinka, kai technologijos trokšta meilės.
🤖 AI: Toolbaz – viena platforma visiems rašymo poreikiams.
📰 Naujienos: Pasirodo, dabar gyvuoja daugiau žiurkių, vabalų ir panašių gyvių nei bet kada anksčiau. Kodėl? Tam įtaką daro šiltesnės žiemos, didesnis atsparumas nuodams ir besiplečiantys miestai.
⭐ Random: Kokį vyną renkiesi pagal tai, koks gyvūnas pavaizduotas ant etiketės?
ŽVILGSNIS
💭Ar AI daro mus kvailais?
Sakoma, dirbtinis intelektas padeda taupyti laiką, mažinti stresą ir atlaisvinti vietos kūrybiškumui. Tik nauji tyrimai rodo, kad ši pagalba galbūt turi savo kainą ir tą kainą moka mūsų smegenys.
Mokslininkai stebėjo studentus, rašančius esė su ir be ChatGPT pagalbos. Rezultatas toks, kad tie, kurie rėmėsi DI, turėjo žymiai silpnesnius smegenų veiklos pajėgumus kūrybos ir dėmesio srityse. Dar keisčiau tai, kad jie sunkiau prisiminė citatas iš savo pačių rašytų tekstų. Kitaip tariant, protas ilsėjosi, kol chatbotas dirbo.
Panašias išvadas patvirtino ir kiti tyrimai. Microsoft apklausė šimtus darbuotojų ir dauguma pripažino, kad naudojant AI užduotims atlikti prireikė gerokai mažiau pastangų. Didžioji dalis darbų tapo automatizuoti ir nereikalaujantys rimtesnio kritinio vertinimo.
Dar vienas tyrimas, atliktas Šveicarijos verslo mokykloje, atskleidė dar paprastesnį ryšį. Kuo dažniau žmonės naudojosi AI, tuo prasčiau jie atlieka kritinio mąstymo testus. Kai kurie dalyviai atvirai sakė, kad be AI jie nebemoka spręsti ir paprastų problemų.
Bet žmonės visada stengėsi atsikratyti sunkių užduočių. Kam atsiminti, kai galim užsirašyti? Kam mokėti formules, kai galim naudotis skaičiuotuvu? Kam tą popierinį žemėlapį vartyti, kai turim Google Maps? Tik skirtumas toks, kad AI perima pačius mąstymo procesus, tokius kaip rašymas, idėjų generavimas ar problemų sprendimas. Ir kai smegenys pripranta prie šio komforto, tampa labai sunku vėl būti diskomforte.
Psichologai šį reiškinį vadina kognityviniu taupumu – įpročiu rinktis lengviausią kelią. Su AI šis įprotis gali tapti pavojingu reikalu, nes kuo labiau juo remiamės, tuo mažiau treniruojame savo mąstymą.
Ką galima dėl to padaryti?
Ekspertai siūlo kelis būdus, kaip išvengti smegenų tinginystės:
Naudok AI kaip asistentą, bet ne kaip autorių. Leisk jam siūlyti idėjas, bet pats priimk galutinį sprendimą.
Dalink užduotis į etapus. Užuot prašęs galutinio atsakymo, naudok AI kaip diskusijų partnerį. Pirmiausia paprašyk AI idėjų kryptims, tada kartu atrinkit ir patobulinkit šias idėjas, o tik pabaigoje prašyk galutinės versijos.
Provokuok klausimais. Ne tik klausk „ką daryti?“, bet ir „kodėl taip?“ arba „o koks būtų kitas variantas?“.
Treniruok protą sąmoningai. Kartais sąmoningai atlik užduotis be AI, kad išlaikytum tvirtus smegenų raumenis.
Ar AI ilgainiui pavers mus kvailesniais, dar neaišku. Mokslininkai pripažįsta, kad reikia daugiau duomenų. Na, bet viena aišku – kuo labiau pasitikim AI, tuo mažiau dirba mūsų galvos.
AI ĮRANKIAI
📽️Kaip kurti el. prekybos svetaines paprasčiau?
Tiesiog pasitelk Hostinger Horizons! Su Hostinger Horizons gali susikurti svetainę be programavimo žinių ir paleisti ją vieno mygtuko paspaudimu.
Nupasakok savo idėją įvedant užklausos tekstą ar pridėk nuotraukų, kad sukurtum savo svetainę ar žiniatinklio programą per kelias minutes.
Nori redaguoti svetainę? Paprašyk DI pagalbos pačioje Hostinger platformoje. DI padės suredaguoti tekstus, struktūrą ar dizainą bei sutvarkys SEO ir programavimo užduotis.
Galėsi lengvai integruoti svetainę su pagalbiniais verslo įrankiais, rašyti užklausas lietuvių kalba, pasitikėti jau įdiegtais saugumo užtikrinimo metodais bei naudotis kitais pliusais.
Ką gali su Hostinger Horizons?
Kurti el. prekybos (ecommerce) svetaines. Pavyzdžiui:
Skaitmeninių produktų puslapius. Reklamuok ir parduok savo produktą, naudojant į konversijas orientuotą dizainą.
Mini el. parduotuves. Lengva administruoti ir patogu naudotis.
Plataus masto el. parduotuves. Skirstyk savo produktus pagal kategorijas, naudok filtrus, paiešką ir aiškų išdėstymą.
POŽIŪRIS
🧠Kiek laiko praleidžiame internete?
Jei galvoji, kad didžiąją dienos dalį praleidi su telefonu rankoje, nesi vienas. Pew Research Center apklausa 24 šalyse parodė, kad beveik trečdalis suaugusiųjų (vidutiniškai 28%) prisipažįsta, jog naršo internete praktiškai nuolat. Dar 40% jungiasi kelis kartus per dieną ir tik maža dalis, maždaug 1/10, teigia apskritai nesinaudojantys internetu.
Skaičiai skirtingose šalyse labai skiriasi. Japonijoje daugiau nei pusė gyventojų yra visada online, o Pietų Korėjoje – beveik pusė. JAV, Ispanijoje, Turkijoje ar Argentinoje apie keturi iš dešimties taip pat nuolat prisijungę. Europoje ir Kanadoje užtat vaizdas kitoks – dauguma žmonių į internetą užsuka kelis kartus per dieną, bet dažniausiai ne ištisai. Tuo tarpu Indijoje, Kenijoje ar Nigerijoje situacija radikaliai kitokia – ten ketvirtadalis ar net trečdalis suaugusiųjų išvis neturi jokio ryšio su internetu.
Paradoksalu, bet net ir šalyse, kur internetas yra kasdienybės būtinybė, lieka dalis žmonių, kurie ištisą parą nenolife’ina. Japonijoje, kur daugiau nei pusė gyventojų sako esantys visada online, 14% neprisijungia niekada. Europoje, Kanadoje ir JAV tokių žmonių dar mažiau – apie 10% ar mažiau.
Didžiausias skirtumas atsiranda lyginant kartas. Jaunesni nei 35-erių žmonės dažniausiai nuolat yra su internetu po ranka. Turkijoje net 64% jaunesnių suaugusiųjų prisipažįsta, kad jie kažką naršo nuolat, palyginti su vos 12% vyresniųjų. Japonijoje skirtumas taip pat ryškus, ten 85% jaunimo beveik niekada neišjungia interneto, o tarp vyresnių nei 50-ies šis rodiklis siekia „tik“ 38%.
Tad tendencija aiški – pasaulis jungiasi dažniau nei bet kada anksčiau, bet ne visi jungiasi vienodai. Jaunesni, labiau išsilavinę ar turtingesni žmonės is esmės „gyvena internete“, o vyresni ar mažiau pasiturintys dažniau lieka nuošalyje. Ir nors internetas tapo mūsų kasdieniais vargais ir džiaugsmais, dideli skirtumai tarp šalių, kartų ir socialinių sluoksnių dar vis išlieka.
MEME
Gardžios glaistytų pretzelių dienos linkėdamas,
Antanas Bernatonis