#68🧭Ką darysim, kai nebereikės dirbti?
Kai buvo galvojama, kad PowerPoint mus bukina. Apie ateitį be vargo. 3D produktų vizualizacijos su Vizcom įrankiu. Kada iš tikro verta naudoti AI?
🗞️Šiandien skaityk:
🚀Laikai, kai PowerPoint buvo blogis
🔎6 atrinktos ir daug potencialo turinčios AI verslo idėjos
💭Kai nebereikės dirbti – kas tada?
📽️Kaip kurti 3D produktų vizualizacijas su DI?
🧠Kaip kalbėtis su vaikais (ir savimi) apie AI naudojimą
Labas!
Po taip ir neatėjusios vasaros, bet vis tiek šiek tiek pailsėjus - geras laikas grįžti į darbus.
Vos paskelbus registraciją į atviruosius DI mokymus vadovams - bilietai buvo iššluoti ir vietų jau nebeliko. Planuojame grupę pažengusiems spalio mėnesį, tad jei nori - parašyk į mokymai@whyai.lt, įtrauks į laukiančių sąrašą ;)
O jei komandoje atsibodo lyderystės mokymai ir įmonėje norite naujai atrakinti DI naudojimą, turime 3 mokymų temas (Pradedantiesiems, Pažengusiems ir Vadovams AI strategijai dėlioti), bei 3 temas pranešimams renginiuose, kurių šį rudenį vėl nusimato daug.
O dabar - nerkime į labai įdomų šios savaitės naujienlaiškį!
„Dažnai sakoma, kad laikas viską keičia, tačiau iš tiesų keisti turim patys.“
― Andy Warhol
TIKRA
🚀Laikai, kai PowerPoint buvo blogis
2003-iais Ameriką buvo apėmusi keista panika, kai žmonės galvojo, kad PowerPoint yra pavojingas įrankis, kuris bukina pasaulį. Taip buvo dėl to, kad kai stebint supaprastintas skaidres nebereikėjo skaityti šimto puslapių ataskaitų ar išsamių tyrimų, tai nieks ir neapsikrovė gilintis į detales ar tikrinti faktus. Dabar tai tikrai keista suvokt, kai ne tik, kad jau viską trumpinam į dar siauresnius formatus – postukus ar kabinančias straipsnių antraštes, bet ir pačių skaidrių greitesniam kūrimui turim galybes AI įrankių.
Viena iš priežasčių, kodėl pradėta nemėgti PowerPoint – 2003 m. „Columbia“ kosminės šaudyklės katastrofa, kai žuvo septyni astronautai. Priežastis buvo šiluminės apsaugos sistemos pažeidimas, kai starto metu nuo išorinio kuro bako atskilo izoliacinės putos ir trenkėsi į kairįjį sparną. Į įtrūkimą pateko karštos dujos, kurios pažeidė konstrukciją ir sukėlė erdvėlaivio irimą. NASA tyrėjai po to nustatė, kad inžinieriai visgi buvo numatę tokią riziką – bet ta svarbi informacija tiesiog paskendo prastose skaidrėse. Vienoje ataskaitoje rašyta: „Nesunku suprasti, kaip vadovas, perskaitęs šią skaidrę, gali nepastebėti, kad kalbama apie grėsmę gyvybei.“
Tai aišku nebuvo pirmas kartas, kai žmonės bijojo naujų technologijų. Sokratas jau tada kritikavo rašytinį žodį, kad, neva, šis silpnins atmintį. Renesanso laikais baimintasi, kad knygų bus per daug. Vėliau žmonės nerimavo dėl televizijos, vaizdo žaidimų, jau socialinių tinklų, o dabar ir DI. Bet trumpam buvo tikėta, kad tikroji grėsmė – paprastasis PowerPoint.
PowerPoint mąstymo stilius
Tuo metu statistikas Edwardas Tufte paskelbė esė „The Cognitive Style of PowerPoint“ (PowerPoint mąstymo stilius). Jo mintis buvo paprasta: programa ne tik leidžia daryti nuobodžias prezentacijas, bet ir skatina mąstyti punktais, supaprastina sudėtingas temas ir trukdo perteikti esmę. Kitaip tariant – PowerPoint ne tiek padeda, kiek paslepia tikrą informaciją.
Tufte kritiką palaikė ir Steve’as Jobsas su Jeffu Bezosu, bet, pripažinkim, kaltinti PowerPoint būtų tas pats, kas kaltinti automobilius dėl eismo įvykių – svarbiau, kaip jais naudojamasi.
Na ir, akivaizdu, PowerPoint išliko ir net išpopuliarėjo dar labiau. Jį dabar naudoja mokytojai, verslininkai, politikai... Net NASA, nepaisant tragedijos, vis dar jį naudoja!
Ar PowerPoint tikrai mus bukina? Tikriausiai ne. Bet jis pakeitė tai, kaip komunikuojam – mažiau gylio, daugiau struktūros ir daugiau pasyvumo iš auditorijos pusės.
💡GenZ įdomybės💡
📅 Šią dieną: 2008 m. rugsėjo 2 d. Google paleido savo Google Chrome naršyklę.
🔎 Ką žiūrėti: 6 atrinktos ir daug potencialo turinčios AI verslo idėjos.
🤖 AI: Nepatenkinti Squid Game serialo pabaiga fanai naudoja AI, įrankį Veo 3, kad perkurtų ją pagal save. Nuo juokingų scenų, kuriose žaidėjas kovoja su CGI kūdikiu, iki labai įtikinamai atrodančių siužetų.
📰 Naujienos: Microsoft pristatė 40-ies profesijų sąrašą, kuriose AI gali būti daugiausiai ir mažiausiai panaudojimas. Vertėjai pirmauja, o indų plovėjai – prie galo.
⭐ Random: Paprasta ir be jokių algoritmų veikianti svetainė, kuri padeda rasti atlikėjus, panašius į savo mėgstamiausią.
ŽVILGSNIS
💭Kai nebereikės dirbti – kas tada?
Mes gyvenam unikaliu metu. Ankstesnės kartos visą gyvenimą stengėsi patenkinti bazinius poreikius – stogą virš galvos, maistą, saugumą. Ateities kartoms, tikėtina, visa tai bus savaime suprantama, o mes – per vidurį: dar patiriam stygiaus pasekmes, bet jau matom artėjančios gausos kontūrus.
Taip yra todėl, nes technologijos vystosi greičiau nei mūsų institucijos ir kultūrinės nuostatos, todėl dabar vyrauja toks laikinas chaosas. O kas bus po to?
Ištekliai, iš esmės, beribiai
Ekonomika ilgai rėmėsi trūkumo logika, kad jei vienas turi, kitam nelieka. Bet gamtos dėsniai sako kitaip. Medžiagos nedingsta – jos kinta, grįžta į ciklus, transformuojasi. Tai, ką vadiname „vartojimu“, iš tikrųjų yra laikinas pasiskolinimas.
Tikroji vertė slypi ne pačiame daikte, o jo teikiamoje informacijoje ir patirtyje. Todėl žaidimų kompaktinis diskas kainuoja ne dėl plastiko, o dėl pačio žaidimo. Restorano vertė – ne vien patiekale, bet ir aplinkoje.
Technologijos auga eksponentiškai
Mūsų pažanga vyksta ne laipsniškai, o šuoliais. Skaičiavimo galios, saulės energijos, medžiagų gamybos, robotikos – visos sritys vystosi eksponentiškai.
Moore’o dėsnis rodo: už tą pačią kainą technologinė galia dvigubėja kas 18 mėnesių. Saulės energija jau dabar pigesnė nei iškastinis kuras, o energijos saugojimo sprendimai gerėja taip greitai, kad vis daugiau namų tampa nepriklausomi nuo elektros tinklų.
AGI jau artėja
Dirbtinis intelektas pasiekė lygį, kai jis ne tik generuoja tekstus ar vaizdus, bet ir sprendžia realias problemas. Jei toks tobulėjimas išsilaikys, greitu metu pasieksim AGI – bendrąjį dirbtinį intelektą, kuris gali perimti daugelį kasdienių, monotoniškų darbų.
Robotai jau dabar pakeičia žmones gamyklose, tad netolimoje ateityje jie bus ir namuose – skalbs, gamins, tvarkys. O kai išlaisvinsim žmones nuo priverstinio darbo, atsiras erdvės kūrybai, bendruomenei, idėjoms.
Vartojimas – naujas darbas
Stygiaus eroje ekonomikos augimą skatino investicijos, bet jei viską gamina mašinos, žmogaus indėlis – vartojimas. Kiekvienas pirkinys išreiškia nuomonę apie tai, ką verta kurti. Tai ne tuštybė, o civilizacijos krypties formavimas.
Bazinės pajamos vis tiek neišvengiamos, todėl, kai gamyba atpigs, tikra problema bus ne pasiūla, o paklausa. Šalys dalins pinigus gyventojams – kad skatintų ekonomiką, o ne tik investuotojus.
Galvojat, kad tai žmones pavers pasyviais? Priešingai – istorija rodo, kad kai baziniai poreikiai patenkinti, žmonės ima ieškoti prasmės, kurti, mokytis, bendrauti. Ne mažiau, o daugiau gyventi. Todėl kyla išvada, kad tapsime labiau žmonėmis, o mažiau sistemos sraigteliais.
Konkurenciją pakeis bendradarbiavimas. Motyvaciją siekti pelno – bendras gėris. Vertybes formuos ne rinka, o žmonės. Ateis metas, kai suprasim, kad vargas, skubėjimas ir beprasmiškas darbas nebuvo būtinybė.
AI ĮRANKIAI
📽️Kaip kurti 3D produktų vizualizacijas su DI?
Vizcom.ai – DI įrankis, skirtas kūrėjams, kurie nori greitai ir efektyviai paversti savo eskizus į aukštos kokybės koncepcinius piešinius. Su jo pagalba galima lengvai kurti produktų vizualizacijas, net jei nesi dizaino ekspertas. Šis įrankis ypač tinka pramonės dizaineriams, transporto priemonių kūrėjams, mados dizaineriams, architektams ir visiems, dirbantiems su vizualiaisiais prototipais.
Kaip naudotis?
Norint naudotis, reikia įkelti savo produkto sketch’ą. Jis gali būti pieštas tiek ranka, tiek kompiuteriu arba tiesiogiai programoje.
Toliau reikia rinktis papildomas funkcijas, pavyzdžiui, ar norime paversti objektą realistišku modeliu ar patobulinti eskizą.
Patogu, kad AI prompt’o pasirinkimas iškart geba apibūdinti mūsų objektą, tačiau galime jį keisti ar pridėti norimų spalvų, tekstūrų aprašymus. Jei reikia, galim įkelti pavyzdinių medžiagos, spalvos, stiliaus nuotraukų ir pasirinkti kitus nustatymus.
Taigi, Vizcom tinka itin plačioms sritims, nuo pramonės ir transporto dizaino, architektūros, mados iki produktų koncepcijų vystymo, nes leidžia greitai paversti eskizus į aukštos kokybės 3D modelius ir vizualizacijas.
Smagių bandymų!
POŽIŪRIS
🧠Kaip kalbėtis su vaikais (ir savimi) apie AI naudojimą
Dirbtinis intelektas vis labiau įsitvirtina kasdienybėje – ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų. Žinau – matau ir klientams kursus vedant ir mažiesiems giminaičiams AI pokštus rodant. Nenuostabu, kad buvo pastebėta, jog dauguma paauglių ir mokykloje jau naudoja AI beveik viskam. Jie žino, kad gali būti pričiupti už plagijavimą, bet tai jų per daug nestabdo, svarbu neįkliūti.
Aš nemanau, kad tai tik drausmės klausimas, labiau signalas, kad pats požiūris į AI turi keistis. Kaip ir su socialiniais tinklais ar telefonais, kuo labiau riboji, tuo gudresni tampa būdai tai apeiti.
Vietoj griežtų taisyklių geriau siūlyti paprastą mintį, kuri padeda vertinti, ar AI naudojamas tinkamai:
Užuot gilinusis į tai, ką AI gali ar ko negali, ši paprasta formulė padeda atvirai pasikalbėti apie dirbtinio intelekto naudojimą – ypač su vaikais ar mokiniais. Kada verta juo naudotis, o kada geriau pasistengti pačiam?
Kokią naudą duoda AI?
Ką AI padeda padaryti, ko pats negalėtum? Ar jis taupo laiką? Padeda pradėti užduotį? Aiškiau išreikšti idėją ar viziją?
Ką prarandi, kai perduodi darbą AI?
Ką praleidi, kai nebesistengi pats? Gal tai galimybė išmokti, patobulėti, suprasti giliau? Verta pagalvoti, kokią dalį darbo perleidi.
Ar verta?
Atsižvelgęs į tai, ką laimi ir ką prarandi nuspręsk, ar toks sprendimas tau iš tiesų naudingas? Ar atsisakai esminio įgūdžio, kurio prireiks visam gyvenimui, ar tik laikino nepatogumo?
Jei AI padeda išjudėti, rasti idėjų ar pan., tai gerai, bet, jei AI perima tai, ką turėtum išmokti pats, kaip, pavyzdžiui, formuoti mintį, suprasti emocijas ar argumentuoti – tai prarandi svarbius įgūdžius ir paprasčiausiai bunki.
Tarkim, paaugliai naudoja AI, kai reikia „išversti“, ką reiškia draugės žinutė. Atrodo nekaltai – saugu, patogu, bet taip apeinamas tikras emocinio intelekto lavinimas.
Tokius pokalbius verta pradėti jau dabar, ypač vasarą, kai nėra mokyklos spaudimo, užduočių ar pažymių. Kalbėtis galima ne tik su vaikais, bet ir su kolegomis ar… savimi. Tikiu, jau ne vienas pradedam naudoti ChatGPT vis paprastesniems klausimams atsakyti. Juk tikrai gali ir pats sugalvoti, ko tavo mergina norėtų dovanų gimtadieniui ;)
MEME
Įkvepiančio ir pamokančio rugsėjo starto linkėdamas,
Antanas Bernatonis