#66🎯Dirbi, ar tik apsimeti?
Švenčionėliai vietoj Vilniaus. Kaip suprasti, kas dirba, o kas apsimeta? Video klipų kūrimo įrankis. 50 dolerių už tavo skaitmeninius duomenis.
🗞️Šiandien skaityk:
🚀Ko reikia, kad kraustytumeisi į mažą miestelį?
🔎„BlackBerry“ – 2023 m. biografinė komedija-drama
💭Kas iš tikrųjų atliko darbą?
📽️Vienas prompt’as – vienas vaizdo įrašas: KlingAI
🧠Apps‘as, kuris naršymą telefone paverčia pinigais
Labas!
Baigėsi mano mokymų sezonas!
70+ mokymų, tarp jų Krašto Apsaugos Ministerija, Burga, Lietuvos bankas, Prezidentūra, KTU ir galybė kitų brendų. Crazy pažvelgt į nueitą kelią nuo pirmųjų mokymų.
Dabar – poilsis iki rugsėjo, reikia atgauti kvapą ir šiek tiek viską „išjungti“.
Tikiuosi pats/i poilsį jau taip pat suplanavai ;)
„Beveik viskas vėl ima veikti, jei kelioms minutėms atjungi — net ir tu.“
― Anne Lamott
TIKRA
🚀Ko reikia, kad kraustytumeisi į mažą miestelį?
Mažas JAV miestelis Pawnee City, turintis vos 865 gyventojus, siekia pritraukti naujakurių ir todėl siūlo 50 000 dolerių pradinio įnašo kompensaciją nusprendusiems įsigyti naujai pastatytą namą už 325 000 dolerių. Miesto planas „Vision 2030“ apima 25 vienbučių namų statybą tuščiuose sklypuose – visi jie bus vieno aukšto, trijų miegamųjų, su garažais ir kiemais. Statybos pradėtos, o pirmieji gyventojai galės įsikelti netrukus, 2025 m. liepą.
Pinigai yra skirti šeimoms, vienišiems asmenims ar pensininkams, atitinkantiems pajamų reikalavimus. Vieno asmens namų ūkis turi neuždirbti daugiau nei 69 450 dolerių per metus. Kiekvienas pretendentas turi pateikti informaciją apie pajamas, darbą ir šeimos sudėtį.
Pawnee City nori ne tik gyventojų – jie kuria visą aplinką. Mieste yra mokykla, ligoninė, parkai, naujas amfiteatras su koncertais ir filmais po atviru dangumi. Veikia baseinas, golfo aikštynas, sporto aikštelės. Ko dar gali reikėti? Visa tai yra planas atgaivinti provinciją, kurią daugelis ilgai ignoravo.
Projektas finansuojamas Nebraskos būsto fondo ir vietos bendruomenių. Tai kvietimas tiems, kurie nori sulėtinti gyvenimo tempą ir ieško alternatyvos brangiam gyvenimui mieste.
Tuo tarpu Lietuvoje, deja, dar niekas nesiūlo 50 tūkstančių, bet yra vietų, kurios stengias daryti panašius perversmus savom priemonėm.
Pavyzdžiui, Švenčionėliai – mažas miestelis, vos už pusantros valandos kelio nuo Vilniaus. Pastaraisiais metais miestelis traukia vis daugiau žmonių, ypač kūrybininkų ir pavargusių miestiečių. Taip ir mane pritraukė.
Kodėl, paklausi?
Atsibodo verstis per galvą. Buvo pasiilgta tylos miegant, dažnesnio buvimo gamtoje bei su savimi. Pasirodo, kad ir veiklos Švenčionėliuose tikrai netrūksta.
Čia atsikrausčiau prieš tris metus.
Į Vilnių grįžtu tik kai būtina. Ir stengiuosi kuo greičiau iš jo vėl pabėgti.
Be viso to, čia nekilnojamasis turtas kainuoja mažiau nei pradinio įnašo suma JAV – galima nusipirkti tvarkingą namą ar butą už 40 - 70 tūkstančių eurų. Nors niekas nemoka tiesioginių išmokų, bet vietos bendruomenė kuria kultūrines iniciatyvas, menininkų rezidencijas, socialinius projektus.
Gyvenimas paprastas, bet turintis savo tempą ir prasmę. Tai, galima sakyti, lietuviška versija to, ką nori daryti Nebraska – tik mažesniu masteliu, su savais ištekliais ir savais žmonėmis.
💡GenZ įdomybės💡
📅 Šią dieną: 1692 m. birželio 10 d. buvo pakarta pirmoji „ragana“.
🔎 Ką žiūrėti: „BlackBerry“ – 2023 m. Kanados biografinė komedija-drama apie tai, kaip buvo sukurtas išmanusis telefonas „BlackBerry“. Atskleidžiama, kaip telefono kūrėjai – Mike'as Lazaridis ir Jimas Balsillie iškilo į technologijų pasaulio viršūnę, o vėliau krito žemyn.
🤖 AI: AEO (answer engine optimization) keičia SEO, nes žmonės vis dažniau pasitiki AI atsakymais, vietoj paieškos „Google“. Vietoj SEO raktažodžių dabar svarbiausia aiškūs ir į klausimus orientuoti atsakymai.
📰 Naujienos: Kai kuriuose kiniškuose saulės energijos keitikliuose aptikti nežymėti ryšio įrenginiai, kurie gali išvengti saugumo užkardų ir kelti grėsmę elektros tinklų stabilumui. Situacija paskatino Vakarų šalis peržiūrėti priklausomybę nuo Kinijos įrangos energetikos infrastruktūroje.
⭐ Random: Žmonės, kurie valo statulų ausis, plaukus ir pasturgalius. Netikėtų nuotraukų rinkinys.
ŽVILGSNIS
💭Kas iš tikrųjų atliko darbą?
Visi esame buvę mokykloje, darę grupinius projektus ir visi žinome, kaip tai dažniausiai atrodo. Vienas ar du daro visą darbą, o likusieji tiesiog būna „dėl skaičiaus“. O tada, kai ateina metas pristatyti rezultatą – visi vienodai šypsosi ir džiaugiasi šlove.
Deja, profesinis pasaulis irgi mažai kuo skiriasi – mažuma kuria realią vertę, o dauguma tiesiog užima erdvę. Ir, aišku, visi gauna atlyginimą, visi kalba apie rezultatus, visi „dirbo“.
Štai kodėl verta užduoti labai paprastą, bet nelabai malonų klausimą: kas iš tikrųjų padarė darbą?
Ką reiškia „daryti darbą“?
Daryti darbą – tai sukurti rezultatą. Tai padaryti įtaką, kurią galima aiškiai įvardyti, pačiupinėti, išmatuoti. Sukurta funkcija, parašytas tekstas, paleista kampanija, parduotas produktas, sugalvotas sprendimas, kuris išgelbėjo projektą... Tai ne šiaip sau buvimas tame pačiame kabinete, kai kolega dirbo, tai realios iniciatyvos ir veiksmai.
Ir, verta paminėti, kad „daryti darbą“ nereiškia turėti diplomą iš gero universiteto, dirbti kietoj įmonėj ar sėdėti viršvalandžius.
O kodėl tai svarbu? Nes nuo to priklauso, su kuo tu dirbi.
Nori pasamdyti žmogų? Įkurti verslą kartu? Investuoti savo laiką į komandą ar produktą? Tada ir turi žinoti – ar šitas žmogus iš tikrųjų dirba, ar tik atrodo, kad dirba.
Kaip atskirti darytoją nuo imituotojo?
Klausk konkrečiai – „Ką TU padarei?“, „Ką TU sugalvojai?“, „Kuo TU prisidėjai?“
Pasidomėk detalėmis – tikri darytojai atsimena detales, sprendimus, problemas, skaičius. Tai ir makaronų nekabins pasakojant, kaip buvo iš tikro.
Darbinant naują darbuotoją, leisk atlikti testinę užduotį. Jei per kokias 2 dienas sugeba sukurti vertę – yra potencialas. Jei ne – atsakymas aiškus.
Nemaloni tiesa: galbūt tu irgi nedarai darbo?
Statistiškai – didelė tikimybė, kad šiuo metu tu esi tarp tų, kurie „dirba“, bet nedaro realaus pokyčio. Tai nėra pasaulio pabaiga, svarbiau – ar tu nori keistis?
Niekas gi tavęs neprivers daryti darbo, nei vadovas, nei sistema, nei šio įrašėlio frazės. Bet jei pradėsi domėtis, bandyti, imtis atsakomybių, o ne tik dalyvauti dėl vaizdo – gali būti tas žmogus, be kurio projektai neįvyksta.
Taigi, nors ir daugelis gali gerai atrodyti LinkedIn’o profiliuose ar tiesiog gerai kalbėti apie darbą, mažuma moka jį PADARYTI.
AI ĮRANKIAI
📽️Vienas prompt’as – vienas vaizdo įrašas: KlingAI
KlingAI 2.0 – AI, kuris iš tavo prompt’o padarys kino vertą vaizdo įrašą. Rimtai.
Trumpai, KlingAI 2.0, dabar turintis ir atnaujintą modelį KlingAI 2.1, tai tekstą į vaizdą generuojantis AI įrankis, kuris leidžia kurti aukštos kokybės vaizdo įrašus net jei tavo vienintelė patirtis montavime yra Instagramo filtriukai.
Parašai, ką nori matyti ir KlingAI 2.0 visą tai paverčia judančiu, geros kokybės video.
Kaip naudotis?
Parašai trumpą scenarijų;
Pasirenki stilių: realistišką, animuotą ar menišką.
Gali žaisti su scenos trukme, objektų judesiais, apšvietimu.
Puikiai tinka turinio kūrimui, reklamai, edukacijoms, pitch'ams ir šiaip viskam, kur reikia lengvai kuriamo „wow“ efekto.
Verta išbandyti, nes nereikia mokėti dirbti su Adobe Premiere, vaizdo kokybė – next level ir šiaip, smagu savo vaizduotę paversti realybe.
POŽIŪRIS
🧠Privatumo pabaiga: gal tiesiog parduokime savo duomenis?
Skaitmeniniame amžiuje duomenys = auksas ir įmonės tai žino, todėl ir vagia, kasa, perparduoda – nes tai pelninga. Tai, jei tokios kompanijos, kaip Google ar Meta kraunasi milijardus iš mūsų naršymo, kodėl mes negalim užsidirbti ir patys?
Generation Lab, jaunimo tyrimų bendrovė, nusprendė, kad laikas tai pakeisti. Jie ką tik paleido naują įrankį, Verb.AI, kuris siūlo paprastą sandorį: duok savo duomenis – gauk pinigų.
Kaip tai veikia:
Parsisiunti aplikaciją ir leidi tracker’iui būti tavo telefone;
Jis fiksuoja, ką perki, ką žiūri, ką googlini, kokias apps‘ais naudojiesi (banko info tik netikrina);
Už tai kas mėnesį gauni bent $50 – priklausomai nuo tavo aktyvumo.
Tavo duomenys (anonimizuoti, aišku) tampa tavo skaitmeniniu „dvyniu“, o įmonės, užuot samdžiusios apklausų firmeles, gali pasiteirauti Verb ir gauti dabartinę informaciją apie tave.
Win-win?
Generation Lab sako, kad tai kaip lyginti apklausą su MRT tyrimu: „seniau daktaras klausė, ką skauda, o dabar mato viską iš vidaus.“
Ar jaunimas „užkibs“ – didelė tikimybė. Visgi, pripratom ne tik gyventi viešai, bet dažniausiai dėl to nė nesukam galvos:
90% Z kartos narių neprieštarauja, kad jų info naudotų socialiniai tinklai.
Apie 1/3 Gen Z nesiparina dėl duomenų sekimo, kai palyginimui, tarp vyresnių taip manančių tik 22%.
O daugiau nei 40% Z kartos sako, kad dalintųsi asmenine informacija ir tiesiog už nuolaidų kodą arba nemokamą funkciją.
Kartos požiūris, kuriems biški dzin, seka ar neseka – kodėl iš to neužsidirbus?
MEME
Sveikatos, „paskambink daktarui“ proga linkėdamas,
Antanas Bernatonis